Kas yra kirka? 1 ×kìrka (rus. киpкa) sf. (1) 1. įrankis, panašus į kirvį, ledams ir kietai žemei kapoti, kirsti, kirtiklis, kirstuvas: Tai kieta žemė, nė kirka nenori imti Mrj. Be kirkos neišardysi suvažinėto kelio Klvr. Su kirka iškapok ledus Rs. Be kìrkos įšalusios žemės neprakasi Dgl. Sušalusioj žemėj su kastuvu nieko nepadarysi, reikia kìrkos Svn. Kìrka uolas kad kasa Škn. 2. kartis obuoliams raškyti: Aš jam visus obuolius būč išvogęs, tik kirka buvo par striuka Brž. 3. menka kumelė: Kìrka nepaveža vežimo Kp.
2 ×kirka sf. M žr. 2 kirkė: Žydai turi savo sinagogą, vokiečiai – savo kirką rš.
3 kìrka sf. (1) J zool. žuvėdra, kirlė.
kirka reikšmė
kirka rašyba: kirkas douglasaskirka irankiskirkas douglaskirkaskirkaikirkilaskirkankirkaldyia deyrolli