klausinėti reikšmė

Kas yra klausinėti? 1 klausinė́ti, -ė́ja, -ė́jo K, J, Š, klaũsinėti, -ėja, -ėjo J; Nm, M, R iter. klausti: 1. Nemėgsta, jeigu ji bando ko nors klausinėti P.Cvir. Tuojau pradėjo manęs klausinėti apie tave I.Simon. Klausinėjo dar manęs kaži ko, kame senolė J.Jabl(Žem). Daugiau klausinėsi, mažiau paklysi Ktk. Klausinėt – ne blūdinėt Erž. Klausinė́jo mane tėvas iš panagių, ką mes ten veikėm Alk. Klausinėjo mergelė, koks bernyčio būdelis StnD10. Tas brolis jos pradėjo klausinėti tos mergaitės BsPIV64. Vienas per kitą klausinėjo, kaip ji ten gyvenusi su žalčiais LTR. Tėvas jį iš tolo klausinėjo, kur taip ilgai buvęs LTR. Ei klausinėjo jauno bernužėlio, katras tavo žirgelis JD455. Kad atėjo močiutė, klausinėjo dukružės JD970. Klausinėjo bernužėlis savo bėro žirgužėlio JV774. Klausinėjo mergužėlės, katra tavo drobelė JD52 Ir paklausė bernaitėlis, ar turi tėvelį, klausinėjo bernaitėlis, ar turi motulę Švd. Prašau klausinėti kiek tinkamas Blv. Sako, i poterių klausinė́ja OG335. | refl.: Vienas kito klausinė́jasi Ėr. Kalbėjo taipajag ir klausinėjosi su grekais BtApD9,29. Nusigando jie visi taipo, jog tarp savę klausinėjos CII824. 2. ieškoti klausinėjant: Jau žąsų klausinė́ja Ds. | refl.: Jurgis jau kuris laikas klausinėjosi pasoginių P.Cvir. \ klausinėti; antsiklausinėti; apklausinėti; atsiklausinėti; dasiklausinėti; išklausinėti; nusiklausinėti; paklausinėti; perklausinėti; prasiklausinėti; priklausinėti; suklausinėti; užsiklausinėti
2 klausinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. dem. klausyti.

klausinėti sinonimai