klest reikšmė

Kas yra klest? klèst interj. J 1. sėst, lept: Ta tik klèst ir atsisėdo Kt. Nulėkė [žvirblis] prie piemenuko – klest ir atsitūpė netoli jo kojų LMD(Šlv). Klèst ir pargriuvo in purvyno Tvr. Klest ir nukrito nuo stogo žemėn Vv. 2. pokšt: Stvėręs tuinagalį, priemenėn iššoko ir klèst vienam, o paskui klèst kitam [sudavė] Vlk. Klest kakta ąžuolan Prng. 3. plast (judesiui reikšti): Su kojelėms tript tript, lapukėliai klest klest (d.) Gr. ◊ nė̃ (anė̃) klèst visiškai (nebūti): Diena šilta, padangė tyra, vėjo nė klest VŽ1905,149. Kad tavęs čia nebūt anė̃ klèst! Skr.