Kas yra klusnus? klusnùs, -ì adj. (4) 1. kuris gerai girdi, klusus, ausylas: Ausys mažos, bet klùsnios An. Mūs visi labai klùsnūs (gerai girdi) Lel. Pasakiau „gyvatė“, tįst ir įlindo: klusnì labai Brš. Visa bėda man dar yra, kad ausys neklùsnios Vkš. | Iššnibždėtos ausys yra neklùsnios Prng. klusniaĩ adv.: Aš jau nebe taip klusniaĩ girdžiu Jnšk. 2. K kuris greitai paklūsta: Klusnùs berniokas J. Buržuaziniai nacionalistai siekia paversti Lietuvos darbo žmones klusniais savo vergais (sov.) sp. Klusniám negaila ir duoti Užp. Turiu piemenuką, ale labai neklusnùs Ūd. | O mūza, būk klusni tu dieviškam liepimui! rš. | prk.: Petras plačiai nusišypsojo, nubraukė nuo kaktos neklusnų plaukų kuokštą V.Myk-Put. klusniaĩ adv.: Klusniaĩ nuėjo palieptas DŽ. Klusniai visi atsistojo I.Simon.
klusnus junginiai
- (pa)klusnus