Kas yra koplyčia? koplyčià (l. kaplica) sf. (2), koplýčia (1) NdŽ 1. SD84, K maža bažnyčia; atskira didelės bažnyčios ar kito pastato dalis, kur gali būti laikomos pamaldos: Pamaldas atliko koplỹčioj Dkš. Pastatė koplỹčią OZ24. Vyskupas buvo ką tik sugrįžęs iš bažnyčios ir savo koplytėlėje ruošėsi laikyti mišias A.Vien. Ant kalno koplytėlė JD530. Žemaičiai koplyčios nekušino S.Dauk. Ant marių yra sala, o ant tos salos koplyčaitė BsPIII113. Šimas, susmokęs su pačia, nuėjo koplyčėlėn, katra buvo an kapų BsPII299. ^ Koplyčia tiktų, bet abrozdas netinka (turtas geras, tik mergaitė ar jaunikis netinka, menkas) Vkš. 2. ppr. dem. ant stulpo ar prie medžio pritvirtinta stoginėlė su kurio nors šventojo figūra: Švento Jono koplyčìkė Srd. Užmaniau pastatyti koplyčėlę ties šaltiniu V.Kudir. Šaly kelio stovi kryžiai, koplytėlės rš. ◊ sopulių̃ koplyčià kas nuolat serga: Ligų pagultą žmogų vadina sopulių̃ koplyčià Trg.
koplyčia junginiai
- Birutės kalno koplyčia, Siksto koplyčia, Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia, Vilniaus Šv. Juozapo koplyčia, Židikų koplyčia