kraičioti reikšmė

Kas yra kraičioti? 1 kráičioti, -ioja, -iojo intr. 1. Als, Ms, Slnt, Žd po truputį kristi, kritinėti: Kráičio[ja] snaiguolės, lapai nuo medžio J. Guzikai kráičio[ja] (krinta) iš kelnių J. Daiktai kraičiojo į visas laivo kertes, dideliai tarškėdami A1884,366. Neprinokę, be laiko, obeliai kráičioja ir kráičioja pupt, pupt po vienas kito Škn. Jau obelų žiedai kráičioja Ds. Dantys pradeda kráičioti, ir galo nė[ra] Lkv. Šį metą strazdūčiai iš lizdų kráičio[ja] (daug kur iškrenta) Plt. Jau visi ratpėdžiai benga kráičioti Krš. | Šviesūs plaukai kraičiojo jam ant akių rš. | prk.: Iš lūpų karčių ir sausų kraičiojo žodžiai rūstūs rš. 2. puldinėti: Jis kraičiojo ant žemės ir alpėjo, kaip skyrės su savo pačia ant visados J. \ kraičioti; apkraičioti; atkraičioti; iškraičioti; nukraičioti; sukraičioti
2 kráičioti, -ioja, -iojo iter. dem. krėsti.