krampis reikšmė

Kas yra krampis? 1 ×kram̃pis sm. (2) Prk žr. krampa 1: Ištrūko kram̃pis, ir nebegal duris beužkabinti Dov. Durys įšoksta į krampį kiek per garsiai I.Simon. | Skrynės kram̃piai (ąsos, kilpos) Žeml. Šitame akies mirksnyj išplėšė Veberus savo lencūgo krampį (grandį ?) ir jį su savo dešine į rinkį sukdamas užmušė styrininką LC1887,42. ◊ kram̃piais tráukti; Škn toks žaidimas (suneria du pirštus ir traukia, kol silpnesniojo pirštą atlenkia).
2 ×kram̃pis (vok. Krampf) sm. (2) Žd; M mėšlungis, traukulys: Aš negaliu upė[je] maudytis, bo mane tuoj kram̃pis trauka Žg. Kram̃pis vos tik koją neišsuko Krp. Krampis sutraukė, rankos kojos sustingo, ir nebegal bepaplaukti Skd.
3 kram̃pis, -ė smob. (2) senas žmogus: Iš to kram̃pio vieni niekai Pbr.