krupis reikšmė

Kas yra krupis? krùpis sm. (2) žr. krupė: 1. S.Dauk, Mžk Krupio kūnas labai kresnas ir oda apaugusi karpomis rš. Būs lytaus, krùpiai ropo[ja] pamatais Trk. Krùpis – varlė nukrupusi – repežio[ja], krupìna J. Kad krùpį užmušęs nesukriuši į žemę, saulė verkia veizėdama J. Po tų grindų yra labai didelis krupis MPs. Sako, kad krupis esanti gera liekarsta nu gerklės skaudėjimo Žg. Kaklas kad skausta, deda pri kaklo, ar votis kad auga, prideda krùpį [gyvą] Škn. Ko jai nesudavė: dvi gyvates sugėrė, krupį su medum grūstą – nieko negelbėjo LzP. Nepasivelka kaip krupis Trš. Varlė šoka, o krùpis ropo[ja] Pp. Nudurs liūb krùpį ir girdys nuo škarlatinos Ub. 2. G93 Ir koks krùpis vaikas: pieną paliejo Šv. Čiko, krupiai, ar tai gražu! Nuo anksto ryto lermas! S.Čiurl. Kailį per galvą tau nulupsiu, krupi! LzP. Aš tau parodysiu, krupio šmote! Trk. Krùpis koks vištelis – nesugausi Pp. Sena mokytoja: trisdešim metų, kaip tus krupius vaikus moko Trš. 3. LVII287, Grg prk. kas mažas, mažvaikis: Vaikas – krùpis, o taip šneka drąsiai J. Al' tas mano Petris toks nedidelis, krupùkas y[ra] Lkv. Kad ir toks krùpis, o tėvuo už ranką ilgesnis (jau padeda, pavaduoja) Trk. Toks krùpis, o jau akė[ja] Trk. Kur lendi pri vyrų, krùpis būdamas! Krš. 4. scom. BzF58 apšašėlis, nuparkėlis. ◊ bùdelių krùpis švelnus plūdimasis: Et krùpis bùdelių! dar neklausys manęs! J. krùpio ū̃stai vyrų nešiojama pakaklėje peteliškė vietoj kaklaryšio, varliukė: Ka nenori šlipso, pasirišk krùpio ūstus Škn.