Kas yra kukorius? 1 ×kùkorius sm. (1) Smn didelis medinis šaukštas puode verdančiam maistui maišyti: Tėvas kùkorių padirbo Klvr. ^ Juodas kap kukorius Mrs.
2 ×kùkorius, -ė (brus. кyxap, l. kucharz) smob. (1) K, J, OZ27; R virėjas: Bėga žiurštą apsirišęs, kaip kùkoriui puolas, į visus kampus Sch231. Geras kùkorius gerai ir verda Al. Nukirto jo galvelę it kukorius kalakutui M.Valanč. Tu būtai geras kiaulėm kukorius Lš. Kukoriuo kliūna visokių valgių tiekti Yl. Kad kailinius gaučiau, kukorėliais eičiau NS37. Tupi žvirblis kaminaity, verda žirniai katilaity, ei kùkore, kukorėle, duok ma[n] paragauti JD342. | Kukorius miesto, kursai gatavus valgius laiko R158.
kukorius reikšmė
kukorius rašyba: zemaitiski kukoraikukoriškių pirtiskukorai receptaspatiekalai kukorai