Kas yra kulia? 1 kulià sf. (4) žr. 1 kulė 2: Jam kojas pritraukė, ir dabar turės visas gyvenimas ant kulių̃ vaikščioti Lš. Kai nupuolė nuo stogo, tai po tam tik an kulių̃ eina Krok. Kurgi aš tą kùlią pasdėjau? Mrk.
2 ×kulià sf. (4) 1. Trgn žr. 2 kulė 1. 2. ant koto pritaisytas tinklinis maišelis: Žvirblius palėpėse gaudydavo su kulià Ds. 3. Km žr. 2 kulė 3.
kulia reikšmė
kulia rašyba: kuliaikuliai karcemakuliai lankytinos vietoskuliamojikuliavas.eukuliai oraikuliai klaipedakuliai kavine karcema