kuska reikšmė

Kas yra kuska? ×kuskà (l. chustka, brus. xycткa) sf. (2) K 1. didelė stora skepeta apsigaubti, skara: Pasiimk tą tūbinę kuską apsisiausti Ms. Pasiimk kùską, galia lyti Žd. Apsisiautusi su kuska, ir valkiojas, atrodo, ka didžiausias speigas būtų Vvr. 2. Klp skepeta galvai apsirišti, skarelė; nosinė: Toks vėjas, o ji be kùskos Sg. Šimtą dovanosma, kusko[je] suvyniosma (d.) Gr. Susidėvėjo mano kuskà Nmk. Silkų kuską besiuvanti, aukso žiedą bemaustanti Plt. Ir gražumas tavo kuskẽlės! Klm. Mano mama žada pirkti silkinę kuską NmŽ. Duoki, brolaiti, šilkų kuskelę ašarėlėms šluostyti LTIII416. Nusipirkau gražią kuskikę Šln. Eisav į svirnelę, skirsav tris kuskeles KlpD81. Išeik, mergužėle, išnešk kuskužėlę prakaitužiui šluostyti JV413. Davė manie mergužėlė baltų linų kuskužėlę, žaliais šilkais siūtą, raštužiais rašytą JD1069. Rūtų rasele burnelę prausė, šilkų kuskele ir nusišluostė JV929. Tur pypkelę skambaluotą ir tuzelę kutosuotą, tur ranko[je] nendrelę, kišenė[je] kuskelę D72. 3. staltiesė: Stalelį tiesiau šilkų kuskele JV793. 4. skuduras: Na, kavalieriau, nebesusirinksi visų savo ir kùskų! Ob. 5. ppr. pl. gaidžio pakarūklai: Pažiūrėk, mūsų gaidžio kùskos į ledą sušalusios Krp.