Kas yra liepinis? 1 líepinis sm. (1) liepa (?): Pasodinau prie sadulės, ir užaugo líepinis; nukirtau líepinį, pasidirbau muzikėlę (flk.) Lnkv.
2 liepinis sm. CI921, R202, I liepos mėnuo.
3 líepinis, -ė adj. (1) DŽ, liepìnis (2) K; SD133, M 1. kuris liepos (medžio, žievės): Liepìnė lenta J. Liepinės skiedos [stogui dengti] tura puoką (vilnelę) – nepūna Šts. Auga [grybai tokie] ant kelmais ąžuolų ir ant trinkomis pūnančiomis liepinėmis, giriose tamsiose P. Liepìniai pavalkai stova ilgiau ar trumpiau, pagal pryveizos Šts. Ar gražiai eina jo palšieji jauteliai, ar gražiai verčia liepinės palyčėlės? LTR. Liepìnis grabelis padarytas, plonojom drobelėm išdangstytas Čb. Líepinės dūdos tik pavasarį sukas Grv. Karnų prilupa líepinių Dv. Líepiniai vyžai – kap sausa, ė karkliniai – kap šlapia [nešioti] Aps. ║ iš liepos žiedų surinktas, suneštas: Liepìnis medus Vl. Líepinis medus gardesnis Brsl. Alų ir midų iš liepinio medaus darė S.Dauk. ║ prk. kuris pirmojo dygimo, pieninis: Še tau, Dieve, líepinį [dantį], duok man kaulinį! (sakoma metant už pečiaus iškritusį pirmojo dygimo dantį) Sb, Grž. Pelė̃, te tau liepìnį, duok man kaulinį dantį J. 2. → liepa 2: Liepìnis mėnuo K; R.
4 liepìnis, -ė adj. (2) liepte priliepiamas (apie virvę): Seniau buvo liepìniai šniūrai, o nūjau leistiniai (su mašina suleidžiami) Žeml. Su kobiniais dirbami – liepìniai [šniūrai] Žeml.
liepinis junginiai
- Liepinis sfinksas