Kas yra lopas? 1 lõpas sm. (4) DŽ, (2) Rm 1. R, K, Vdžg audeklo ar odos gabalėlis, kuriuo užlopoma prakiurusi vieta, lopinys: Ak, mano miels žmogau, kentėk, kad skaudulį spaudžia ir nuo skrandos tau paskutinį lõpą nuplėšia K.Donel. Paieškok lopą, užlopysu Krkl. Deda lopùs Kb. ^ Sudrisko kalniai viškai, tik lopas an lopo beliko Dbk. Muno kelnės nu vieno lõpo (vieni lopai): ir žmonims pasirodyti nepadoru Slnt. Lõpas ant lõpo ir lopè skylė (labai suplyšęs) J. Gaspadoriaus nė lopo ten nebuvo (visai nebuvo), dėl to ūkis ir nusmuko Šts. Visuomet lõpas turi būti už skylę didesnis (atlyginimas turi būti didesnis už nuostolį) Skr. Nor su lopu, bile savu (savas geriau, kad ir prastesnis) B. Lõpas ant lõpo, adatos nė dūrio (kopūstas) Prk, (višta, žąsis) Pln, Plt. 2. prk. kitos spalvos dėmė: Katė buvo su baltais lopais rš. Ko tavo burna (veidas) gabaluota, lopaĩs nuejusi (išberta dėmėmis)? Krš. Pie kaktos buvo toks lõpas mėlenas Prk. Buvo tamsu, bet nuo laužų krito žemėn ugnies lopai rš. 3. plotas, sklypas: Vieni kelmai, vieni krūmai, akmenys – dailaus lopelio net šuniui atsigulti nebuvo A.Gric. Šį metą bulvėms apsėjom nemažą lõpą žemės Slnt. Lopaĩs burokai geresni, lopaĩs prastesni Šd. Tokio lopo rugių neturėt (netekti nederliaus metais), tai nemaža skriauda Žem. Susirinko kiek tiek piningų, už tus pirko nu Oleknavyčios lopą žemės M.Valanč. ║ gabalas, likutis ko: Pradžiūvę buvo jau takai, kur ne kur matės lopas sniego rš. Kur ne kur po lopelį šiaudų ant stogo dar kėkso Žem. 4. bot. gniužulas: Kanduolas vaiknešys kauše (Apothecium) arba lope (Thallus) užvertas P.
2 lopas (la. lops) sm. S.Dauk galvijas.
lopas junginiai
- (spalvota) dėmė, lopas
- Algimantas Lopas, Laurynas Vakaris Lopas