Kas yra lupa? 1 lupà sf. (4) 1. žievė, luobas: Eglių lupõms prakura pečių Varn. Jau lupẽlę padėjau, kurk, virk Tv. Sudžiūvus kaip alksnio lupelė LTR(Jnš). 2. Šts lupimas, mušimas, pyla: Kai gavo lupõs, tuo[j] pasidarė kaip balta vilna Vvr. Lupõs gausi, vaike, jei neklausysi vyresniųjų Kv. Jeigu nenori lupõs gauti, tai spjaudyk į padus (dumk, bėk) Šv.
2 lupà sf. (2) 1. DŽ abipusiai iškilas didinamasis stiklas su aptaisais: Tyrinėjant augalus, naudinga turėti lupą rš. Toliau kaip per sieksnį nė per lupą nebematau rš. 2. B, N, K cilindro formos liejinys.
lupa junginiai
- patempti lūpą