maloningas reikšmė

Kas yra maloningas? malonìngas, -a adj. (1) 1. R pasižymintis geraširdiškumu, palankumu, gailestingumu: Kurs geros širdies, tas malonìngas J. Meilė yra kantri, yra maloninga GN1PvK13,4. Tėvuti mūsų, mūsų mylimas, buvai dėl mūs geras ir maloningas, kad vis pagailėjai mūsų mažutėlių, tai ir mes nenuvargom didelio vargelio TŽI301. Būk mums … maloningas MKr29. Del to maloningamp, tamp poniep dosningamp dūksėkis brš. Šitoks yra jūsų pono Skrodskio maloningas pasiūlymas jūsų pačių naudai V.Myk-Put. Jei mitalo neturia, tai jam duok su maloninga širdžia S.Dauk. Genaveitė pasveikino visus maloningu balsu I. Maloningą padėjimą Dievo už nieką sau laiko Vln9. Atverk ranką maloningą ant gi kožno ubago Mž389. O palenk ausį maloningą KN75. Karalius Zigmuntas III išgirdo balsą žemaičių, žvilgterėjo ant Geišo maloninga akia ir praminė mūsų vyskupu M.Valanč. Maloningių̃ maloningiáusysis KI46. malonìngai adv.; SD129: Viską dovanojo maloningai Rp. Paskui jis linksmai kalbėjosi su manimi ir maloningai bei pagarbiai elgėsi rš. Būti malonìngai nusiteikusiam BŽ138. Maloningių̃ maloningiáusiai KI46. ║ su pagarba kalbant apie vyresnybę, valdovą: Paklausykite tai manęs, maloningas viešpatie! I. Mūsų maloningasis viešpats karalius N. 2. mielas, meilus, malonus: Tu visados buvai maloninga duktė I. | Namie senį apgaubė maloninga šiluma rš. Lytų maloningą duosi tu, Dieve, tėviškei tavo Mž288–289. Kad jis kur norint atsisėstų …, idant pasigelbėtų nuo nemaloningo lytaus A1885,15. malonìngai adv.: Grūšiai ir slyvos žyda malonìngai (gražiai) (d.) Gršl.

maloningas sinonimai