mulkis reikšmė

Kas yra mulkis? 1 mùlkis sm. ppr. pl. (1) Kl krūtis: Mùlkiai yra papai J.
2 mùlkis sm. (1) skersinis, per kurį riečiamas audeklas: Audeklas rietas par mùlkį Krš. Mùlkis atsisakė: musėt kirminai išėdė Krš.
3 mulkis sm. Mt bot. burnotis (Amarantus): Kazokas mulkis (A. viridis) LBŽ. Mulkis uodeguotis (A. caudatus) Mt.
4 ×mùlkis (vok. dial. molke) sm. (1) nugriebtas pienas; plg. mulkės: Perka mùlkio, matyt, nebtura pienuo piningų Klp.
5 mùlkis, -ė smob. (1) 1. J kvailys, žioplys, neišmanėlis: Iš to mùlkio tai jau nėko gero nebūs Dr. Kurgi ji tekės už tokio mùlkio! Lž. Tasai mulkis juoko nesupranta Pnd. Tikras mùlkis – nė arklių pakinkyti nemoka Sd. Tikras mulkis – tik svetimu protu ir tegyvena Gd. Kas tokiam mùlkiuo galia skolinti gerą daiktą! Skdv. Su tuo mùlkiu tu neprasidėk Pj. Nekišk, mulki, pirštų tarp durų, o privers Gršl. Eik eik, mùlki, a mùlki, iš tavęs juokias, par nosę brunzgina, o tu vis tyli Jdr. ^ Mulkis duod, išmintingas jem VP30. Iš ko mulkį pažinsi, kad ne iš juoko! PPr93. Girto dovana, mulkio džiaugsmas LTR. Eik su mulkiu vėžiauti – jis pames ir krytalę ž. Mùlkis pelkių aramasis! (keik.) Slnt, Ggr. Eik, mùlki mesos! Ggr. Mùlkis par visą pilvą VP30. 2. didelis, stambus, riebus žmogus: Gi kad didelis, riebus, tai i mùlkis Bsg. Ji ma į visus bjauriausia, kai mulkis Šmk. ◊ Diẽvo mùlkis Erž, Jrb visiškas žioplys: Nė toks Diẽvo mùlkis gerai padarys, nė tu su juom užsiimk Ll. vėdarų̃ mùlkis neišmanėlis, nemokša: Vėdarų̃ mùlkis mulkso, įejęs grinčiona J.
6 mul̃kis, -ė smob. (2) K.Būg(Ds) kas nuolat verkia, mulvija, mulvius.

mulkis sinonimai