Kas yra niekieno? niẽkieno pron. indef. gen. 1. nei to, nei to, nė vieno (asmens): Augo jis niekieno nemylimas, mylėjo kūdikį tiktai jo jauna, visų nekenčiama motina J.Bil. Anicetas iššoko ant kranto ir, niekieno nepastebėtas, dingo krūmuose J.Avyž. Niekieno neraginamas jau rankiojau dainas K.Būg. Metai niẽkieno neina atgal, visų pirmyn Ktk. Dar niekieno neišginė, nors, rodos, nebeankstie Žem. 2. niekam, nė vienam nepriklausantis: Kieno tas šuva? – Niẽkieno Rm. Aplankydami niekieno žemėje esamus kaimus, taip pat priešo užnugarį, jie sužinodavo baltųjų išsidėstymą ir jėgas rš.
niekieno junginiai
- be niekieno pagalbos, niekieno neužstojamas, niekieno žemė