nuakėti reikšmė

Kas yra nuakėti? 1 nuakė́ti 1. tr. išakėti: Arimas taip pat tuojau reikia nuakė́t Rm. | refl. tr.: Kur aš gausiu arklį bulvėm nusiakė́ti? Skr. 2. tr. išversti akėjant: Nuakėk tas žoles Rm. | refl. tr., intr.: Paviršium žolė nusiakė́jo, bet iš giliau neišsiakėjo Kp. Bulbas aš pats nusiarsiu ir nusiakė́siu Kp. 3. tr. nulyginti akėjant: Nenuakė́k ežios Kp. | refl.: Tas ančežys nusiakė̃s, ir bus lygu Kp. 4. intr. nueiti, nuvažiuoti akėjant: Jau pačion pakluonėn nuakė́jo Kp. Nuakė́k (nuvažiuok akėdamas) dar kartą į aną galą ir kinkyk (leisk) arklius Rm. 5. intr. nukrypti į šalį akėjant: Nemoki akėt, žiūrėk, kaip kreivai nuakė́jai Kp. | refl.: Tartum tiesiai akėjau, bet kažkaip kreivai nusiakė́jo Pn. 6. refl. pavargti akėjant: Per dieną taip nusiakė́jau, kad vos kulnus pavelku Kp. 7. tr. prk. nubraižyti, nudraskyti: Mažoji niekados nepjaustomais nagais nuakėjo didžiajai abudu skruostu Vaižg. 8. tr. prk. nuvarginti, nukamuoti: Tu jį su tais darbais visai nuakė́jai – kojų nepavelka Ilg. ║ nugalėti: Lengvai jį nuakė́jau Snt. 9. tr. prk. nuplėšti, nuardyti: Nuakė́jo visą kaunierių Ds. 10. tr. prk. nuvilkti, nutempti: Pakalnėn už kojų nuakė́jo Ds. | refl.: Kai susiėmė už krūtinių, tai net iki pat ežero nusiakė́jo Ds. 11. intr. prk. nuvykti: Da ir an miestą nuakė́siu (nuvažiuosiu) Nj. Ir Matonies raišis nuakė́jo (nuėjo šlubuodamas) veseilion Vlk. \ akėti; apakėti; atakėti; įakėti; išakėti; nuakėti; paakėti; parakėti; perakėti; praakėti; priakėti; suakėti; užakėti