nudrėbti reikšmė

Kas yra nudrėbti? nudrė̃bti, nùdrebia, nùdrėbė 1. tr. nuimti (ką tiršta): Nùdrėbiau nuo viršaus košę, kad nesklistum par kraštus J. 2. tr. nukrėsti iš molio: Kol nudrė̃bsime tvartus, tai ir žiema ateis Vl. Jis gerai moka pečių nudrė̃bti Up. ^ Riebumas mergaitės – kaip nudrėbtà Grl. Arkliai puiki – kaip molio nudrėbtì Šts. Negražus žmogus: nosis kaip iš molio nudrėbtà Slm. Ne molio nudrėbtas (gražus) B. | refl. tr.: Iš molio ir žabų nusidrėbiau landynę P.Cvir. 3. tr. negražiai numesti: Įvirsdavo į lovą, rūbus nudrėbęs žemėn rš. Klausk, kur ans nùdrėbė kepurę Vvr. Nudrė̃bk nuo aukšto maišus Šauk. | refl. tr.: Nusìdrėbė nuo pečių kailinius ir dribo ant suolo Brt. ║ prk. pašalinti iš pareigų: Ylakiškiai vos ne vos nudrėbė nevidoną staršiną rš. 4. refl. negražiai nulipti: Nùsdrėbė nuog pečio, pavalgė ir vėlei užsigrūdo Vrnv. 5. tr. negražiai, prastai ką padaryti: Ale ir nùdrėbė (blogai pasiuvo) kailinius – nei šiokiuos, nei tokiuos Ssk. Na ir nùdrėbė (pasiuvo per didelius) kriaučius tam vaikui kailinius – kaip didžiausio vyro! Slm. Kad padirbo, kad nùdrėbė nagines Jnšk. Nùdrėbė kurpes nei į tvorą, nei į mietą Up. Nùdrėbė baslį (bet kaip, prastai aptašė) Jnšk. 6. refl. smarkiai sustorėti: Neseniai ji buvo tokia laibutė, o dabar kad nusidrėbus Slm. 7. refl. prastai, nevykusiai ištekėti: Kad ne jis, ji kažin už kokio būt nusidrė̃bus! Bsg. 8. tr. nužudyti, nudėti: Nutarė mane pasmaugti ar iš pasalų nudrėbt B.Sruog. Didelio čia daikto, kad nudrė̃bs (nušaus)! Grž. 9. tr. J šiurkščiai, nemandagiai ką pasakyti: Niekam ji žodžio nenùdrebia Gž. Ka nudrė̃bs žodį, neit ausys kaista Gs. \ drėbti; antdrėbti; apdrėbti; atidrėbti; įdrėbti; išdrėbti; nudrėbti; padrėbti; pardrėbti; perdrėbti; pridrėbti; sudrėbti; uždrėbti