Kas yra nuėjimas? nuėjìmas sm. (2) 1. H; R205 → nueiti 1. ║ Mes, musėt, nebeisme [ravėti] – vienas nuėjìmas Pc. Jam rūpi, manai, giedojimas – nuėjìmas (jam svarbiau į šermenis nueiti) Gs. 2. → nueiti 3: Tu mums tą brangią dangaus dovaną savo nuėjimu Tėvop nupelnęs ... esi KlM1659. 3. → nueiti 9: Toliau nežinia kaip gyvens, dabar nuėjìmas ne kaži koks (nekaip nueina į marčias) Gs. \ ėjimas; apėjimas; atėjimas; įėjimas; išėjimai; išėjimas; nuėjimas; paėjimas; parėjimas; perėjimas; praėjimas; priėjimas; suėjimas; užėjimas