numas reikšmė

Kas yra numas? nùmas (ž.) sm. (4) žr. namas: 1. Pakelė[je] nau[ja]s nùmas bestovįs Slnt. Tura nùmą Švėkšno[je] pasistatęs Šv. Nùmas ant daubos kranto Pvn. Nùmas nu šimto metų Pj. Ir gyvena atskirtame nume BB2Kar15,5. Pirmasis jų (lietuvių) trobesys tose girėse vadinos nums, arba numas, numaitis S.Dauk. Turiu aš numalį pakraštyje upalio Kv. Reik į muziejų párkelti tokį numãlį Krtn. ^ Molio nùmas aukso pilnas (deganti krosnis) Pln. 2. Brūzdė laimingai savo nume S.Dauk. 3. Šl žr. namas 4: Nùmas yra tyčiomis budavotas dėl gyvolių su dum galum, aplubotas; vienam gale stovi raguočiai, o antrame arkliai, o vidu ugnis kūrenas par šaltį, par speigą J. Uždaryk karves į nùmą Rs. 4. Tv žr. namas 5: Jonuk, pasirūpink prinešti medžių į nùmą, reikės duoną kepti Pln. Vasarą numè verda valgyti ir te pat valgo Slnt. Roputes, barkščius i morkus reiks supilti į nùmą Rt. Gaisras sudegino ir numą, ir trobą M.Valanč. Nume išvirk kiaulėms jovalą, šeimyninėj virtuvėj nevirk Kv. Numãliūse jovalus verda, duoną kepa Rt. 5. Prk didelė, skersai namą einanti priemenė senoviniame name; prieangis: Troba ilga, par vidurį nùmas eita Dov. Padėk šluotą į nùmą Klp. Svetys jau į nùmą yra įejęs ir brazdina į duris Plik.