Kas yra nuostaba? núostaba sf. (1); VŽ1905,199, nū́staba (ž.) (1) Jn 1. nusistebėjimas, nustebimas: Jo veide atsispindėjo čia nuostaba, čia sielvartas, čia džiaugsmas J.Dov. Aš jau girdėjau nuostabos ir susižavėjimo šnibždesius rš. Kartais žiūri į praeitį su graudžia nuostaba, tartum į raštuotą audinį J.Avyž. Tau net nugara šiurpsta iš baimės ir nuostabos A.Vencl. 2. nuostabus daiktas, dalykas: Žiūrėkite, kokia nuostaba kabo rš. Šitokios nuostabos atsitinka tik kartą per tūkstantį metų rš.
nuostaba junginiai
- su nuostaba