nuskarti reikšmė

Kas yra nuskarti? nuskárti intr. 1. L, Š, Ser, DŽ1, Brž, Kri, Kal, Plt, Štk, Šts, KlvrŽ būti apsivilkusiam suplyšusiais drabužiais, nešioti skarmalus: Nuskãręs K. Ans skarte nuskãręs, t. y. nudriskęs, nuplyšęs J. Nuskãręs skaruila J. Kogi vaikštai nuskãrus kaip ubagė?! Sml. Tie vaikeliai taip nuskãro, kad gėda ir į žmones išleisti Srv. Nuplyšęs, nuskaręs, nusigėręs, pijokas tas sūnus LTR(Plng). Nuskaráu su tais kartūnais, nebaudu (nebeaudžiu) Krš. Nuskãręs lig ausų Vkš. Žmonės nualę, nuskãrę per karą buvo LKT202(Kbr). Toks nuplyšęs, toks nuskãręs, kur tu eisi pri tos Marės? (d.) Dr. 2. Šauk, Plt nuspurti, apibrigzti, nudriksti: Žambas sermėgos nuskaręs J. Kelnės plačiausios, nuskãrusios Trk. Lovoj, pasieny, sėdėjo trys vaikai, apvalkstyti menkoms, nuskarusioms jupelėms Žem. Nuskãrusi avalynė NdŽ. ║ išplūšyti, išrykšti: Stogas nuskãro DŽ.Taisė palei sėdynę užkištą nuskarusį botagą rš. ║ apgriūti, apirti: Nuskãrę namai NdŽ. 3. nušerpetoti, nupleišėti, sueižėti (apie odą): Žiaudri burna nuskarsta J. | prk.: Plepėti gali kiek nori – jug liežuvis nenuskársta Slnt. 4. turėti nusvirusias, skarotas šakas: Glaudėsi prie nuskarusio beržo J.Marc. 5. Všk, Up prk. nusigyventi, nusmukti: Nuskãrę tie Dumčių kaimo ūkininkai Alk. nuskãrusiai adv.: Nuskãrusiai gyveno [senos gadynės žmonės] Šts. \ skarti; apskarti; atskarti; nuskarti; praskarti; suskarti; užskarti