nustūmimas reikšmė

Kas yra nustūmimas? nustūmìmas sm. (2) NdŽ; LL239 1. Sut, Ser → nustumti 1. | refl.: Širdies ribų (tvinksnio) nusistūmìmas, pakeitus padėtį rš. 2. → nustumti 8: Laikraščiai pranašauja Portugalijos karaliui namines kares ir nustūmimą jo nu sosto TS1896,1. 3. refl. → nustumti 12 (refl.): Su nusistumimù į Leipalingį bėdos nebus Lp. \ stūmimas; antstūmimas; atstūmimas; dastūmimas; įstūmimas; išstūmimas; nustūmimas; pastūmimas; parstūmimas; perstūmimas; prastūmimas; pristūmimas; sustūmimas; užstūmimas