omenė reikšmė

Kas yra omenė? ómenė sf. (1) 1. žr. omenis 1: Turu gerą ómenę J.Jabl(Žem). Sunku yra žmogui užmiršti tai, kas amžiais yra omenėje įsikerėjęs S.Dauk. Išnyko jie kaip pasaka, kuri tik tik da plasta mūsų omenėje J.Bil. Tiktai 60 metų sukakusi pasilpnėjo ir nustojo omenės Blv. Senam nebė[ra] tos ómenės kartais Plng. Tatai man neparėjo į omenę (neatėjo į galvą) Vd. Nė ómenė[je] man tas nebuvo Ms. 2. žr. omė: Prabilo gyvas jo apsisaugojimo instinktas, omenė Vaižg. Važiavo į naują vietą, omene jausdama einanti į spąstus Vaižg.