pakaruoklis reikšmė

Kas yra pakaruoklis? 1 pakaruõklis sm. (2) 1. staigiai užėjęs nedidelis, lyg nukaręs debesis: Užėjo pakaruoklis, nulijo, ir tiek Kkl. Baisus pakaruõklis užejo, reikia šienas sugrėbt kupetõs Ut. Neik, sulysi, palauk, kol praeis pakaruõklis Ds. Eikim šieno kraut, be eina pakaruokliai, da pradės lytie Ob. 2. Mt bot. toks augalas (Ophrys).
2 pakaruõklis, -ė smob. (2) 1. pasikoręs ar pakartas žmogus: Žmogus, kurs pasikorė, tas pakaruõklis J. Anas joja mišku ir žiūri – ant eglės šakos kabo pakaruõklis pakabintas Kkl. Nėr ko bijo – ką gi pakaruoklis tau darys! Sdk. Kur ne kur pievose ir pakaruoklių kapuose ganėsi nakties paleisti arkliai A.Vien. Kad pakaruoklis nevaikščiotų, reik galvą jam nupjauti ir tarp kojų įbrukti (priet.) Pn. ^ Didelis lyg pakaruoklis KrvP(Pln). Daužosi kaip pakaruoklio dūšia KrvP(Vlkv). Pakaruoklio namuose apie virvę nekalba LTR. 2. NdŽ kas visur karstosi, laipioja, padauža, nenuorama. 3. žr. pakaruolis 2: Imsiu vytį pakaruõklio beržo Mlt.