Kas yra palaida? 1 palaidà sf. (3b) 1. paleidimas pabūti laisvai: Gaspadorius šiandien paleidžia ant palaidõs šeimyną J. Kitas piemuo prašydavos palaidõs (kuriam laikui atleidžiamas nuo ganymo) Jnš. Ėjau pro mokyklą per pat vaikų pãlaidą Vdk. Netikšlelė ta paleido karves ant palaidõs (nepririštas, laisvas) Tv. Kiaules ant palaidõs negal leist, o jos kažin kur atsidurs Užv. Vištos ein visur ant palaidõs Užv. Laukas duotas matinyko dėl palaidos (paleisti pasiganyti) arkliam Vlk. 2. polaidis, palaidymetis: O čia braidžiok tokioje palaidoje, tokioj slidumoj iki klupsčio šlapias V.Krėv. Teko važiuoti pavasarį pačia pãlaida Slnt. Kur tu dabar važiuosi – pati kelio palaidà Kv. Tokia dabar palaidà, kad nė išbristi negalima Up. 3. SD165, [K], Kos50 ištvirkavimas, pasileidimas: Kūno palaida SD29. Kitos šalys pilnos erškėčių, tai yra kūno gėrių ir bjaurių palaidų SPI345. Paskanda (tvanas) neatgrasino žmonių nu palaidos S.Stan. Palaidos namai SD186. 4. scom. SD186, [K] pasileidėlis: Ji net apgailestavo, kad tokiai palaidai patarnauja J.Paukš. 5. BzF149 staklių dalis (lenktas pagalys riestuvui paleisti ar sulaikyti), vilkas. ◊ palaidõs kartà pasileidėlis: Nutilk, sakau, palaidos karta tu! Lipk greičiau iš kriaušės! J.Paukš. Aš tau parodysiu, tu palaidos karta! J.Paukš.
2 paláida sf. (1) Kl geležinis prietaisas, uždedamas ant pavažos, rogėms stabdyti važiuojant nuo kalno.
palaida junginiai
- palaida suknia