pamušas reikšmė

Kas yra pamušas? pãmušas sm. (3b) K, Prk, Ms, Krkl, Ktč, Skr, Rdn, Rs; MŽ, D.Pošk žr. pamušalas 1: Apačio[je] apsiausto pãmušas J. Kedelio (austinės suknios) vidaus pusėj, apačioj, yra pãmušas Dov. Sijonas juodu pamušu, juodu šilkiniu pliušu aprumbo vietoj I.Simon. Pasisiūčiau be pamušo vasarinį paltą: tas, kur turiu, dar ir dabar per daug šiltas Žem. Medžiaga [kostiumui] gera, pãmušas būtinai silkinis tura būti Krš. Vasarai švarkas gali būti ir be pãmušo Lž. Išplyš švarkuo visas pãmušas Vkš. Ir drabužių pamušaĩ buvo numiniai, ir viskas Grd. I pamušaĩ buvo iš drobės – nepirko krominių Krš. ◊ pãmušus išver̃sti persimesti prie priešingų pažiūrų, kai tas naudinga: Tas ar (irgi) pirma buvo toks dievotas, toks dievotas, o daba visai pãmušus ìšvertė Škn. pamušų̃ prisiriñkti išmokti suktai kalbėti: Pamušų̃ prisiriñkęs, i drasko akes visims Krš. su pamušaĩs 1. suktas kalboje: Aš anų bijau: ten žmonys y[ra] su pamušiùkais – šneka i velnį misli[ja] Škn. 2. Kair dviprasmiška, su užuominomis, įmantri (apie kalbą): A pati jo nepažįsti: jo kalba visada su pamušaĩs Jnš. Anos tokia šneka su pamušaĩs Krš. 3. Krž įmantriai, su paslėpta prasme (kalbėti): Jis visada kalba su pamušaĩs Kair. Moka su pamušaĩs šnekėti Klk. Kalba su pamušaĩs, negali nei suprasti Šv. O o, ano plika ranka nepaimsi, šneka su pamušaĩs! Škn. Šneka su pamušaĩs, negali žinoti, ką ans galvo[ja] Krš. 4. erzinantis, suktai (dirbti): Tu viską su pamušaĩs dirbi, vedi muni į pasiutimą Krš.