papjūtis reikšmė

Kas yra papjūtis? 1 papjūtìs sf. (3b) Kal, Alk, Skr, Lnkv, papjū́tis (1) BŽ165, Snt 1. Trg didžiausias vargas, pražūtis: Kad prižada pasogos, o neduoda, tai pačiai yra papjūtis nuo vyro J. Papjūtìs amžina nuvažiavus į miestą be pinigų Srv. Nebėr didesnės papjūtiẽs už šitą kiaulę: iš visur ji išsidrasko Slm. Tokis darbas ir sveikam žmogui papjūtìs, o ligoniui?! Nmn. Su tais akmenais ir žmogui, ir gyvuliui gyva papjūtis Kair. Kad tik man reikia pradėti lenkiškai šnekėti, – gyva papjūtìs: nė žodžio nebmoku Vkš. Papjūtis tam Jonui – visi darbai į vieną vietą susispyrė Pc. Jeigu dar uošvis pradės reikalauti skolos, tai būs papjūtìs Up. Šitokia sliduma tai papjūtìs gyvuliu – kas gali važiuoti! Rdm. Tos talkos, o tos dulkės – tikra papjūtìs žmonėms Vdžg. Mašinotas pienas valgyti sveikam žmogui papjūtìs, ką bekalbėti apei ligonį! Užv. Rūpesnis – sveikatos papjūtìs! Vvr. | Net ir pakraščiais keliukai kaip gelžgalių prisagstyti – pėstiems avalynei papjūtis [i](greit suplyšta)
2 pãpjūtis sf. (1) KII77 laikas po javų pjūties.