Kas yra pastaroji? pastaróji sf. emph. Kv; M mirtis, galas: Tavo ožkai pastaróji priejo Slnt. Jau mun, musintais, pastaróji ateita Slnt. Ligonas pastarojė[je] – mirs Gršl. Supratęs pastarajai kibus, susizgribo vargšas: norėjo viską pataisyti, bet nebibuvo jau laiko M.Valanč. Tas, atejęs į žydų žemę, išginė Aleksandrą ir buvo jį pri pastarosios privaręs M.Valanč. Žvėdų karalius, antplūdęs su savo kareiviais arba žalnieriais į nuvargintą nelaimėmis žemaičių žemę, privedė žmones pri pastarosios M.Valanč.
pastaroji reikšmė
pastaroji rašyba: pastaroji vartojimas