Kas yra pastovėjimas? pastovė́jimas sm. (1) 1. DŽ1 → pastovėti 1. | refl. NdŽ. ×2. nusistatymas: Valdonų tvirtas pastovėjimas buvo reikalingas prš. 3. įsteigimas, įkūrimas: Senoji itališkoji univerzitėta Bologna šiose dienose švenčia savo 800 metų pastovėjimo šventę LC1888,24. \ stovėjimas; atstovėjimas; įsistovėjimas; išstovėjimas; nustovėjimas; pastovėjimas; perstovėjimas; prastovėjimas; sustovėjimas; užstovėjimas
pastovėjimas reikšmė
pastovėjimas rašyba: stovėjimas už save