pavalgydinti reikšmė

Kas yra pavalgydinti? pavalgydìnti KI97, Š, BŽ265, DŽ, KŽ, Vlkv, Plvn, Žln, paválgydinti J 1. caus. pavalgyti 1. ║ Pavalgydìnsma pietų, tai tada eik sau Pl. Pietus pavalgydỹs vyrus, jau jos puodas vakarienei gatavas Skr. Pusryčių pavalgydino avių sūriais Ašb. 2. H153, Sut, M caus. pavalgyti 3: Pavalgydinaũ jį duona NdŽ. Dasotinu, papeniu, pavalgydinu D.Pošk. Iž mūs žmogus visada išej[o] pavalgydýtas DrskŽ. Jo tėvas, kaustydamas arklius, vos gali aprengti ir pavalgydinti didelę šeimą P.Cvir. Nuprausta ir pavalgydýta vaikas Drsk. Tėvas pavalgis, tada vaikus pasodysi ir pavalgydýsi Pv. Pavalgydìno iš vieno bliūdo Grž. Nepaspėjo visų ir pavalgydìnt Krs. Reik pakeleivį pavalgydìnti (nj.), kaip tat Užv. Tą (elgetą) juodu pavalgydìno, atšildė ir ketino į nakvynę priimt Jrk73. Senelis su bobute apsidžiaugė, pagyrė gaidžiuką, pavalgydìno ir paguldė (ps.) LKT 269(Pbr). Mes jo (Viešpaties) nei priimt, nei apsiaust, nei apvilkt ir pavalgydinti nenorime DP41. Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote SkvMt25,35. Aš savo svotelius pavalgydinsiu JV755. | prk.: Pavalgydinu tuščiais žodžiais R11, MŽ14, N. ^ Gerais norais alkano nepavalgydysi, ligoto nepagydysi KrvP(Mrk). Gaspadinė graži žodeliu pavalgydina, bjauri – ir lašiniais neprisotina KrvP(Rtn). Pavalgydinęs Dievas guldo žmogų S.Dauk. 3. tr. L, BŽ265, DŽ pagebėti valgyti, pamaitinti negalintį: Aš kūdikį pavalgydinaũ K, Rtr. Vaikui reikėtų jau pavalgydintam būti J.Jabl. Ar pavalgydinai vaikelį (ligonį)? J.Jabl. Tujau nusineš ana, suvynios, pavalgydìns (nj.), įdės į lopišelį tą (vaiką) Lpl. Mažilelė, pasisvadinsu i pavalgydìnsu (nj.)(senelė išjuokia paaugusią dukraitę) Krš. \ valgydinti; apvalgydinti; atvalgydinti; išvalgydinti; pavalgydinti; pervalgydinti; pravalgydinti; privalgydinti; suvalgydinti; užvalgydinti