Kas yra perplėšimas? pérplėšimas sm. (1) 1. LL209 → perplėšti 1: Pirklys, iš tolo pamatęs, pažino jį po tuo randu par burną ir nosį, kursai liko nuo parplėšimo BsMtII20. Perplėšimas uždangčio bažnyčios DP181. Atima pilnumą rūbo, ir piktesnis perplėšimas tampa BtMt9,16. 2. refl. → perplėšti 3 (refl.): Dirbdama iki persiplėšimo, kruvinomis verkė dėl savo Silvestro J.Marc. \ plėšimas; apiplėšimas; atplėšimas; išplėšimas; nuplėšimas; paplėšimas; perplėšimas; praplėšimas; priplėšimas; suplėšimas; užplėšimas