Kas yra pilvelis? pilvẽlis sm. (2) 1. skrandis: Jis vis skundžiasi pilveliù Krs. Didžiasai pilvelis Kp. Jam pilvẽlis nesveikas, tai visada sodą geria PnmR. ║ papjauto gyvulio skrandis: Darant šveicariškąjį sūrį, reikalingas yra pilvelis, arba sūragrobis, mažo veršiuko rš. 2. širdies skilvelis: Pilvelis, arba širdies menė rš. 3. Kls. Eiš blauzdos minkštimas, blauzda: Ale ir pilvẽliai stori! Arm. Kap iškąs tau šuva pilvẽlį, tai žinosi! Dbč. Šlapi pilvẽliai, tai paskilnys (suskirs) kojos Pls. 4. piršto galo minkštimas: Parpjoviau patį pilvẽlį ligi pat kaulo Šl. Birbynės skylutės reik su pilvẽliais užimti Šl. Braukinėjo ašmenis tai nagu, tai nykščio pilveliu, gražiai, kaip tikras barzdaskutys skustuvą Vaižg. Teip nušalau koją, kad net pirštų pilvẽliai išlėkė Mlt.
pilvelis junginiai
- Juozas Pilvelis