Kas yra pirštinė? pir̃štinė sf. (1) J, Grv, pirštinė̃ (3b) K, Skr 1. ppr. pl. SD315, H, R, N megztas arba siūtas apmovas rankos plaštakai: Į girią važiuodamas užsimauk kulines pir̃štines, būs šilčiau Kv. Kai tik siaurutė pir̃štinė, rankos šąla Ob. Duok man tumpines pir̃štines Slnt. Kumštinės ir pirštuotos pir̃štinės Kp. Pir̃štinių neimu, man nešalta Nmč. Kokias gavai iš kūmos pir̃štines – pirštuotas ar dubaltas? Ps. Negąsdyk vasarą su pir̃štinėm Plv. Kad sveikinas su pirštinėms, sako: juo avys vesis Šts. Aš tau duosiu dovanėlių žalių šilkų pirštinėles JV233. Vaikų pirštináitės jau nutrūko Lkv. Pirštinelė išrašyta, nu mergelės išprašyta (d.) ž. ^ Katė parsinešė pelę kap pirštinę (didelę) Sn. Kur dabar galiūnai? Visi žmonės kaip pirštinės (menki, mažo ūgio), ir tiek V.Krėv. Iš ko tę pienas – karvė kai pir̃štinė (menka) Vlk. Pirštinės už juostos – pirštinių ieško PPr405. Be pirštinių ano nepaimsi (neįveiksi) Dr. Yr žmonių – kaip pir̃štinę vartyk (labai nepastovūs) Erž. 2. Snt, Rdn prk. kas labai mažo ūgio: Toks vyras, ką tu čia ėmei – pir̃štinę! Skr. ◊ pir̃štinę mèsti DŽ1 kviesti į dvikovą.
pirštinė junginiai
- kumštinė pirštinė