pliaukšt reikšmė

Kas yra pliaukšt? pliáukšt interj., pliaũkšt 1. supliaukšėjimui reikšti: Tik pliáukšt, pliáukšt, pliáukšt, kap eina basa Bgt. Pliáukšt supliaukšėdavom arkliam, kad tie nerdavo Grž. Botagas pliaukšt, pliaukšt! Žiūrau – išlindo Lapinas iš krūmų ir atsisėdo ant kelmo, šalia kelio V.Krėv. ^ Pliaukšt pagaliaukšt medžio marti (kultuvė) Lš. ║ suplojimui reikšti: Su kojelėm trept, trept, su rankelėm pliaukšt, pliaukšt Dkš. Pliaukšt, pliaukšt su plaštakomis, delnomis ant vilko J. ║ pykštelėjimui, supokšėjimui reikšti: Ištraukęs revolverį iš bato aulo, gulėdamas vežime, pliaukšt į žemę Žem. 2. staigiam sudavimui žymėti: Tik pliaũkšt, pliaũkšt atgalia ranka par žandus Rs. Pliaukšt par ausį uždavė J. Pliáukšt, pliáukšt prasidėjo piltis vienas kitą, aš išsigąstu i tyliu Šln. Aš ton eglėn čiaukšt, man skieda kakton pliaukšt LTR(Kp). Piemenukas pasivijęs pliaukšt botagėliu, senė kaukšt pagaikščiu K.Bor. 3. numetimui, nudrėbimui žymėti: Naktyj atėjo velniai ..., kaulus iškrėtė, skūrą pliaukšt an kranto BsPIV62. 4. sučepsėjimui (lūpomis) žymėti: Svočia lūpom pliaukšt, pliaukšt LTR(Upn). ║ pabučiavimui su garsu žymėti: Pliáukšt ir pabučiavo ranką Dkš. Pliáukšt ir pasibučiavom Lp. 5. K suteškenimui reikšti: Žuvelė pliáukšt uodega ir pranyko Ad. Išeis in purvyną – tik pliáukšt, pliáukšt! Krok. Pliaũkšt lig ašų purvas, pliaũkšt Vdk. 6. staigiam, ne vietoje pasakymui, tarstelėjimui žymėti: Pliaukšt ir pasakė Krkl. Vaikas tėvui pliaukšt jau ir piktą žodį Gmž.