Kas yra posūnis? pósūnis sm. (1) 1. Lex84, SD242, Q507, R, MŽ371, K, Vlk, Rod netikras sūnus, žmonos ar vyro sūnus iš ankstesnių vedybų: Pósūnis suaugęs nebnori klausyti močekos J. Kada pósūniai užaugo, patėviui nė gero Dkš. Pósūnio vargą aš išvargsiu, bet jai (pamotei) atsimokėsiu Grž. ^ Tėvo brolio berno brizgelo pamauto posūnis (labai tolimas giminė) I.Simon. Ir dejuoja kap laimės posūnis KrvP(Vrb). | prk.: Kai kur ateistinis švietimas užima posūnio vietą sp. 2. pažastinis ūglis, atžala: Tais pačiais metais iš pumpurų auga pažastiniai ūgliai, vadinami posūniais rš. | Iškirs šitą pósūnį (dvilypio medžio mažesniąją dalį), tai bus geros malkos Kb.
posūnis reikšmė
posūnis rašyba: posūnis reiksmežodis posūkis
Kitos žodžio posūnis reikšmės: Posūnis angliškai Posūnis vokiškai Posūnis latviškai