pripūti reikšmė

Kas yra pripūti? pripū́ti intr. 1. R135, K, I kiek apipūti, papūti, įpūti: Drabužis, šlopmė[je] pamestas, pripū̃va J. Šitokiom liūtim visa diedovana prìpuvė Nč. Pripùvę bit kviečiai Zt. Jau pripùvęs šienas – toks pabalęs Alvt. Susidėjau į pelenus kiaušinius ir pripùvo Gs. Epušė pripùvo Grv. Kokią šlapią ir pripuvusią ropę rasdamas, dabotingai attolink LC1879,37. A sakau, reikia pasdairyt, ar pripùvę kitas sonas">šonas [išgaišusio vilko] Lz. | prk.: Būdavo pripuvęs sodas obuolių (daug priaugę ar prikritę) Ėr. 2. pavirsti puvenomis: Paržiem jis (pūdymas) yr pripùvęs, tad nekaista Rmč. Skujų pripuvusi žemė riebesnė Dr. Ant stogo privilko spalių; spaliai susigulėjo, pripuvo, šiaudus prislėgė, ir vėjas nebegalėjo pašiaušti ar nuplėšti stogo rš. Skujų dėta (eglašakių krėsta) žemė pasidaro pripuvusèsnė Šts. \ pūti; apipūti; atpūti; įpūti; išpūti; nupūti; papūti; perpūti; piepūti; prapūti; pripūti; supūti; užpūti