puokas reikšmė

Kas yra puokas? puõkas (ž.) sm. ppr. pl. (4) žr. pūkas: 1. Rt, Klp Iš žąsies daug puokų̃ Pln. Žąsų puokus reik į patalus pilti Slnt. I tau pripyliau vienus patalus puokų̃ Vkš. Puokų̃ poduška brangi Mžk. Išvėdinsu tus puokùs – tokį negerą anie turia skomą Brs. Namiškiai pabruks po galva maišelį ne su puokais, bet su skiedroms prikimštą M.Valanč. Veizėk, ka nė vieno puokẽlio neliktų! (sakoma valančiam drabužį) Vkš. Motyna teip skaniai pelenuose kaip puokuose miegojo Žem. Po sniegus it po puokus voliojos S.Dauk. Kaip puõką tave galėčiau nu žemės pakelti Slnt. | prk.: Puolė sniego puokai iš padangių prš. ^ Šiandieną juokų kaip puokų – ryt būs ašarų kaip aparų Šts. Pataleliai puokų̃, kiek ten buvo juokų! Kl. Vyruo, kol puokų̃ rėtį par ledą pastuma, motriškos reik (juok.) Žr. Vaikai mušas [taip smarkiai], ka puokai rūksta Vkš. 2. Plunksnų vietoj prikimšta puokų švendrų galvų Žem. Blindžių, karklų ir žilvičių sėklos turi baltų puokelių rš. 3. Apžėlę [tabokų lapai] yra tais pačiais minkštais dygliuotais puokeliais, kaip jei stiebai S.Dauk. ◊ puokų̃ Jonẽlis apie silpną žmogų: Puokų Jonelis – kur papūsi, ten virs Šts.