pusbernis reikšmė

Kas yra pusbernis? pùsbernis sm. (1) 1. nesuaugęs bernas, paauglys: Mes jau buvom paaugę, pùsberniai Krs. Negi toks pùsbernis praust da reiks! Mžš. Jau geras pusbernėlis, o jokio darbo nedirba Ut. Žiūrėk tamista, šitai pro šalį eina neregys senis, o pusberniukas jį veda Rp. Pùsberniai ganydavo, didžiausi veršiai Ant. Kiti maži pusbernėliai, nustoję ganyti, tuoj važiuoja Rygos miestan vargo pamatyti LTR(Sv). Pusbernukas prie arklių būdavo ir jau arti bandydavo Ašb. Pusberniùkas nueina į jaują i pamato velnį Šd. ^ Prieš piemenį atsiturėsi, prieš vyrą atsišnekėsi, su pùsberniu globos nebė[ra] Škn. 2. R, N, K, J, M paauglys samdinys: Vienas už piemenį buvo, kitas už pùsbernį Lp. Ėmė piemens algą, dirbo už pusbernį J.Avyž. Turi berną ir pusbernį Dkš. Jis pùsberniu gal du metus buvo Slm. Daba lig penkiolika metų į mokyklą eina, o seniau pùsbernis Lnkv. Tarnavau aš už pusberniùką Kln. Paskum su jų pùsberniu ganiau Krs. Bernaitis šešiolikos septyniolikos metų pùsberniu tarnavo Dglš. Dar pusbernėliu stojo prie vaikščiojančio kaimo kriaučiaus J.Balt. Tarnavo par pùsbernį Ps. Penktų metų – piemenukas, o penkiolikos – pusbernukas (d.) Rod. 3. prietaisas sunkiems daiktams (mašinoms, sienojams) pakelti: Su kartim mašinos nepakelsi, paimk pùsbernį Pc. Atnešk dilę, ir išvožysim (iškelsim) su pùsberniu Grž. Padėk man pasukti pùsbernį Stak.