pusplikis reikšmė

Kas yra pusplikis? 1 pùsplikis, -ė adj. (1) 1. mažai teturintis plaukų, pusiau plikas: Šeimininkas, pusplikis ir žvalių akių žmogelis, tik pažvelgė į Mykolą A.Vien. Paglostė pusplikę galvelę rš. 2. beveik niekuo neapaugęs, pusgrynis, pusnuogis (apie laukus, medžius ir kt.): Pusplikės obelų šakos sodelyje styrojo tartum nulipdytos iš gipso J.Avyž. Jos krantai pusplikiai, žemi, molėti, kur ne kur apaugę retais lapuočių krūmais J.Avyž. Pùsplikė žiema (sakoma, kai maža sniego) Ggr. 3. KlvrŽ, Brs, Akm, Gršl, Šl menkai apsirengęs: Pusplikė moteriškė stovėjo, įbedusi akis į pleškančią triobą Vaižg. Apsigėrė ir nedailiai pusplikis gulėjo M.Valanč. Patys arba jų vaikai ir šeimyna nuplyšę, nudriskę, pusplikiai valkiojas P. Grįžtu pusplikis, šaltėj gavau ligą – vėl plauk tu, verge, su rąstais ing Rygą D.Pošk. Valkiojas pùsplikis po lauką, paskuo ir dvesa dėl to Vvr. Nei anie kojų apsiauna, pùsplikiai – apvelki, tujaus nusidrasko kaip velniukai Vdk. 4. prk. gana neturtingas, vargingas: Klebonija pusplikė, kunigą žmonės maitina M.Valanč. Pernai paliko pùsplikė su visais vaikais Km.
2 pùsplikis, -ė adj. (1) PnmA pusiau plikytas: Duona pùsplikė – pliko tik pusę miltų Varn. Pùsplikė duona nesužiedės Skdv.