Kas yra puspūrė? pùspūrė sf. (1) žr. puspūris: 1. KlvrŽ, Rm, Vžns, Jnšk Arklys nekinkytas, užganytoji puspūrė neatpilta, paviržis neruoštas, o jis – „keliauk“! J.Balt. Būt[ų] ejęs už bulbių pùspūrę pas gaspadorių Brs. An padegystės daviau puspūrę Šts. Sumaliau pùspūrę avižų Ds. 2. Pln, Lnkv Tu neturi ko mieruot, o kam tau reikalinga puspūrė? LTR(Užp). Buvo pilna pùspūrė miltų Jnšk. ◊ velnių̃ pùspūrė Ggr toks keiksmas.