Kas yra raminimas? ramìnimas sm. (1) K, DŽ 1. → raminti 1: Raminimu žmogui teikiame paguodą rš. Kai žmogus tikrai serga, ramìnimais nepagydysi Sb. Atstok su raminimais nelįsk akysna! V.Krėv. Jis žinojo, kad liaudžiai reikia ne raminimų, o teisybės rš. 2. → raminti 3: Avietė dera drugio raminimui rš. \ raminimas; apraminimas; nuraminimas; paraminimas; suraminimas
raminimas junginiai
- (nu)raminimas, (nu)raminimas, guodimas