Kas yra reiškimas? reiškìmas sm. (2), réiškimas (1), reiškìmasis (1) 1. → reikšti 2: Svarbi sakinio dalies kategorijos ypatybė yra jos reiškimo būdas rš. To paties reiškimo, to paties ženklinimo LL208. Dabar nuaidėjo, nugarsėjo pagarbos reiškimas labai triukšmingai I.Simon. Malonės reiškìmas BŽ25. Užuojautos reiškìmas NdŽ. 2. CII172, N, K → reikšti 3: Rauda gimsta nuliūdimo metu, yra tiesioginio jausmo reiškimas, be kūrybinio impulso B.Sruog. Jau metas atejo, tame gimt turėjo tas, palig apsakymo aniolo ir reiškimo SGI60. 3. refl. → reikšti 5 (refl.): Pirmasis buržuazijos valdymo dešimtmetis lietuvių literatūroje būdingas modernistinių srovių reiškimusi (sov.) rš. Būtų labai klaidinga pažiūra manyti, kad paskaita yra vienintelė ir neatskiriama aukštosios mokyklos reiškimosi lytis rš. 4. žr. reikšmė 1: Taigi ir iš reiškimo pusės žiūrint, patuka duodas sugretinti su tuokti LTI233. Rašytojo žodžiai gali turėti įvairius reiškimus rš. 5. (neol.) gram. nuosaka (modus): Veiksniu gali eiti veiksmažodžio nepasakomasis reiškimas (bendratis) J.Jabl. Siekiamasis reiškimas (siekinys) J.Jabl. \ reiškimas; apreiškimas; išreiškimas; pareiškimas; užreiškimas
reiškimas junginiai
- reiškimas pretenzijų