rubežius reikšmė

Kas yra rubežius? ×rubẽžius (brus. pyбeж) sm. (2), rubẽžiai pl. (2) 1. SD65, H181, K, Vkš, Lk, Lc teritorijos riba, siena: Rubẽžius su rubežiu sueina Imb. Sunku buvo prie rubẽžiui gyventie Smal. Ejo kontrabandas, čia netolie rubẽžius buvo Plng. Pirma nemožnėj [Ukmergėn nuvažiuoti], bagi rubežius buvo Str. Išbėgo anys (vagys) par rubẽžių Grv. Privažiavau rubežių MitI199. Mano brolis anapus rubežiaus gyvena KBI26. Jų rubežiai susieina, sudur R182. Rubežiais susieimi R419. Rubežiaus stulpas N. Geležinį stulpą įkalęs kaipo ženklą rubežiaus S.Dauk. Ponystė tavo rubežius žemės Mž506. Padarė rubežiumis taviemus pakajų DP487. Jei tu to ginies, šitai aš visus tavo rubežius varlėmis mūčysiu (varginsiu) BB2Moz8,2. Pažymėjai ežias aba rubežius jo, kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136. Jiems smaigsčius alba rubežius pastato MT162. ^ Še tau boba rubežius VP44. 2. pl. tam tikras apibrėžtas plotas, sritis: Mano rubẽžiuose jis netur medžioti KI489. Kad išvydo jį, prašė, kad išeitų iš jų rubežių Ch1Mt8,34. Ir gyveno Kapernaume, kursai yra pas marias, rubežiuose Zabulono ir Neftalimo BtMt4,13. Ir išėjęs vėl iš rubežių Tiro ir Sidono, atėjo mariump Galilėjos VlnE104. 3. N žemės rėžio, lauko riba, ežia: Petraitis mūs rubežių išarė Vv.