Kas yra santuokinis? 1 sántuokinis, -ė adj. (1) BŽ155, NdŽ, DŽ, santuokìnis (2) DŽ1 → santuoka: Tuoktis galima, jei nėra santuokinių kliūčių rš. Santuokinis amžius TTŽ. Penki mėnesiai mūsų santuokinio gyvenimo TS1902,12b. Santuokinė giminystė rš. Nesantuokinis gyvenimas, (katalikų kunigų) celibatas LmŽ32. Santuokiniai santykiai jos labiau su juo nesuartino rš. Šios moterys priklauso svečio santuokinei klasei, ir todėl yra įgimtos jo žmonos rš. | Poravosi santuokinės paukščių, žvėrių bei žvėrelių poros rš.
2 santuokinis, -ė smob. kas tuokiasi, jungiasi į šeimą: Santuokiniai prieš susituokdami turi gerai apsigalvoti rš.
santuokinis reikšmė
santuokinis rašyba: santuokinis dvasingumassantuokinis skaistumassantuokinis gyvenimassantuokinis paprotys
Kitos žodžio santuokinis reikšmės: Santuokinis angliškai Santuokinis vokiškai Santuokinis latviškai