šėrėjas reikšmė

Kas yra šėrėjas? šėrė́jas (-is J, -us J), -a smob. (1) DŽ, NdŽ, -à (3) DūnŽ, Rdn, šėrė̃jas, -à (4) Rtr, KŽ 1. NdŽ, KŽ kas gyvulius šeria: Ta tik už kningų groba – nebūs kiaulių šėrėjà Krš. Ieško sau gaspadinės: viežlybos, apsigerbančios ..., duonos kepėjos, ėdalų jovėjos, gyvuolių šėrė́jos JR6. Nėr mano brolelio artojėlio, nėr bėrųjų žirgelių šėrėjėlio LTR(Vs). Nežvenk, nežvenk, juodbėri žirgeli, nebeatžvengsi savo šėrėjelio LTR(Skd). Aš to šienelio ne grėbėjėlė, tėvulio žirgelio ne šėrėjė̃lė (d.) Drsk. Dukrelė savalninkėlė, namelių pūstelninkėlė, žirgelio šėrėjužė̃lė, bernelio viliokužėlė JV70. 2. žr. 2 šėrikas 1: Šėrėjóms moka labai gerai – i miestunse tiek neuždirba DūnŽ. Kiaulių šerius žydams pardavojo kiaulių šėrėja Šts. Šėrėjas atėjęs randa arklio vietoje žmogų bestovintį BsPII146(Rz). 3. kas jaują šeria, uždeda džiovinamus javus ant ardų: Jin buvo šėrė́ja jaujos: ne kožnas mokėdavo prišert jaują Lnkv.