šiurpas reikšmė

Kas yra šiurpas? 1 šiur̃pas sm. (2) Š, RŽ, DŽ, NdŽ, (4) Mrj, Jd, Skp; L 1. K.Būg(Užp), Rtr, OGLIII330, GrvT16, MedŽ24, Šlv, Skr, Ant raumenų virpėjimas (nuo šalčio, iš baimės, susijaudinimo ir kt.), drebulys: Šalta, šiur̃pas tik eina Drsk. Nuo vėjo šalto šiur̃pas pareina par kūną J. Mani tik tokie šiurpaĩ verčia, eina par visą kūną Jrb. Man per pečius šiurpaĩ eina Dkš. Kur čia užmigsi: būdavo, toks šiur̃pas tik krečia Lnkv. Visą dieną be jokio karštimo – net šiur̃pas purto Ps. Kai pamačiau jį, šiur̃pas supurtė Jrb. Susvyniojus ir nulekia [gyvatė], net šiur̃pas nukrato Vdn. Išėjau ant orą, tuoj šiur̃pas nuėmė Ėr. Visą mano kūną šiurpas paėmė J.Jabl. Visas buvęs šiur̃po perimtas, drebėjęs kaip epušės lapas BM58(Žb). Šiur̃pas tik par kulnis eina Jd. Man tik parėjo šiurpas par kailį, kai pamačiau mušantis KlK10,39(Sk). Poviliukas klausėsi išsižiojęs, o per nugarą net šiurpas bėginėjo K.Saj. 2. K.Būg pašiurpimą kelianti baimė, pasibaisėjimas: Šiur̃pą įvaryti NdŽ. Šiurpo dienos KŽ. Mani šiur̃pas sukratydavo matant Erž. Tada tai net šiur̃pas nukrėtė, kaip išsigandau Slm. Iš bailės tik šiur̃pas nuėmė Krs. Jautė, kaip paėmė jį šiurpas ir apmirė gyslose kraujas J.Bil. Užplaukiau an gilumos, ale pradėj[o] šiur̃pas imt – ir atgal Rdš. Tai baisus šiur̃pas buvo Srj. Jau ir šiurpas, bra, berną suėmė LTR(Dkk). Mūsų kartos žmonės ir šiandien su šiurpu prisimena praėjusio karo žiaurumus ir aukas sp. Po rūmus vaikščiojot tyliais kaip liūtės žingsniais ir visiems dvariškiams jūs kėlėt šiurpą J.Gruš. 3. nelygus, šiaušus paviršius: Lygiau nupjauk, kad šiur̃po nebūt Trgn.
2 šiur̃pas, -à adj. (4) Nmk žr. šiurpus 1: Ne šaltas, bet šiurpas vakaras J.Jabl(Užv).