skeveldra reikšmė

Kas yra skeveldra? skevéldra sf. (1) DŽ, Pn, Lnk; L, GTŽ atskilusi medžio, akmens ar ko kito dalis, atplaiša, atskala, šipulys: Atskilusi skevéldra nuo medžio, sulūžusio nuo vėjo, burbia J. Uolų skevéldros NdŽ. Mažomis skevéldromis pabirti NdŽ. Kai akmuo trūksta, tai skevéldros eina kažin kur Mrj. Smogė su kūgiu (kūju) į akmenį – skevéldros suskilo Jrb. Puodas ištižo, skevéldros į visas puses išlakstė Vkš. Nestovėk tamsta arti, kad skevéldra kokia neužgauna Sk. Medžias į skevéldras sulakiojo, perkūnui daužus Lp. Perkūnas kaip trenkė į medį, tai suskaldė an skevéldrų Vlkj. Šovimo nemačiau, tik girdėjau, kaip skevéldros lėkė Dkš. Kaimų vietose dūluodavo liepsnos nujuodinti, skeveldrų nukapoti medžiai rš. Tamsiai pilkoj lygumoj nemažai kalkinių skeveldrėlių rš. | prk.: Mūsų gyvenimas skevéldroms išeižėjo Vkš. Ir Rusija nublokš sapnus, ir ant skeveldrų vienvaldystės ji mūsų įrašys vardus rš. Mokyklos darbas buvo suskilęs į nesuskaitomas skeveldras Vd. ║ griežinys, skibelė: Bulbų puodukan kokias tris skevéldras inmečiau i verdu Klt.

skeveldra sinonimai