Kas yra skraistė? skraĩstė sf. (2) 1. Q338, R, Sut, N, M, LL64, Rtr, Š, NdŽ platus berankovis apsiaustas, užsimetams ant pečių, mantija: Su apsiaustu siausk, su skraistè skreisk JI417. Du kryžiuočiai apsišarvavę, baltomis skraistėmis su juodais kryžiais apsirengę V.Krėv. Vaiduoklis vienam akimirksniui išskėtė kaip sparną savo juodą skraistę J.Jabl. Trakai … ėjo …, iš viršaus margomis skraistėmis apsisupę A1884,161. Pirko … skraistę ižtrintą ir ižvilkėtą SPII163. Jis rūbą savo mazgos vyne ir savo skraistę kraujėje vynuogių BB1Moz49,11. | prk.: Nukritę medžių skraistės purvyne supus S.Nėr. 2. J, Š, L, DŽ, Gs didelė apsigaubiama, apsisiaučiama skara, skepeta: Čigonė apsigaubus skraistè Kp. Kai su skraistè apsisiautusi buvau, tai ir lietus manęs neparlijo Pg. Skraistè nors užsisiausk nuo lietaus Br. Skraĩstė labai didelė, gali ir užsirišt, ir apsisupt Žvr. Nukopo žemyn – skraĩstė nukrito Drsk. Už čigono netekėsiu, skraisčių nešiot nemokėsiu LTR(Dkšt). 3. Plik toks apeiginis kunigo rūbas: Skraistė kunigų bažnytinė SD83. Jis apsisiautė savo kunigiškąją skraistę BsPI59. 4. nuometas: Tada ana, sugavusi skraistę (nometą), apsidengė BB1Moz24,65. 5. prk. danga, apklotas: Sodai po žiemos skraistè NdŽ. Šakų žaliojoj skraĩstėj NdŽ. Nakties juodosios skraistės palengva leidosi žemyn, nešdamos poilsį ir ramybę S.Čiurl. Dengia pievą skraistė rūko S.Nėr. 6. DŽ, NdŽ prk. priedanga: Nutraukime jiems šventybės skraĩstę! DŽ1. Kasdieniški gyvenimo reiškiniai čia apgaubiami romantiška … skraiste rš. Aš mačiau, kad po šita lipšnumo skraiste slepiasi nepasitikėjimas rš. Melo skraistė rš. 7. BTŽ, DŽ, NdŽ bot. pažiedlapių visuma graižažiedžių ir skėtinių žiedyno pagrinde: Varnalėšos sėkloms plisti labai padeda skraistės kabliškai užlenktos viršūnės rš. 8. astr. judančios kometos užpakalyje nusitęsianti ryški juosta: Kometos „plaukai“, arba „gaurai“, su branduoliu sudaro galvą, o nuo jos tęsiasi ilga kometos uodega, arba skraistė P.Slavėn. 9. scom. DŽ, Rm, Č menk. nerimtas žmogus, padauža, vėjavaikis, skraistas: Tas skraistė nebus neišdykavęs, vis kulias Km. Tai skraĩstei darbas nerūpi Svn. Marti buvo labai skraĩstė Šmn. Et, kokia ana skraĩstė: visur ana lenda, visur anos pilna! Km. ^ Greitas kaip skraĩstė Slm. Bėgo Severja namo kaip skraistė, dar greičiau neg iš namų Vaižg. Lekia kai skraĩstė, kai aitivaras (labai greitai) Š. | Ganei ganei per visą rytą, ir atėjo karvės namo perpuolusios kap skraistės Arm. 10. PnmA, Krsn menk. nekukliai, nedailiai besirengianti moteris, pliuškė: Tai nekenčiu tos skraĩstės – ji vis nežmoniškai apsivilkus, vis skraistuoja Slm. ^ Apsirengus kaip skraĩstė Pmp. Eina kaip skraĩstė ant pajuokos Ps.
skraistė junginiai
- (tamsus) dangalas, skraistė, pridengti vualiu/skraiste, prisidengęs vualiu/skraiste
- Skraistė (heraldika)